i s t o r i j a

mandi̇̀ng

[man-ding] lietuvių

Įterpt. man rodos, turbūt

Manding, esate geras žmogus

Gyvenimą pradėjau skaičiuoti laisvės metais 1991-ųjų pabaigoje. Įkvėpti mane pavadino tautos gynėja - Gintaute. Augau Trakuose ir nors vėliau blaškiausi Kaune, dabar Vilniuje, save pristatau trakiete. Ketinau tapti aktore, aktyviai tam ruošiausi, tačiau lemiamą apsisprendimo akimirką išvykau į menotyros studijas Kaune. Tokių netikėtų pasirinkimų gyvenime buvo daugiau, nes akivaizdžiai tai iliustruoja mano CV: kultūrinės veiklos vadybininkė, dėžių pardavėja, projektų vadovė nacionalinėje futbolo akademijoje, auto dalių išvežiotoja, drabužių startuolio gamybos vadovė, telemarketingo konsultantė. Galiu tęsti iki begalybės, tačiau pabaikime ties čia: dabar aš siuvinėtoja.

Šis etapas prasidėjo visiems išgyventu laiku, dar vadinamu Didžioji Koronaviruso pandemija, arba trečią jo dieną. Buvau netekusi darbo, įsikėlusi į savo nuosavą butą prieš dvi savaites, kuriame trūko visko. Trūko iki tiek, kad paskutinę dieną iki karantino man pajungė viryklę, kitaip būčiau likusi šaldytą picą griaužti. Ačiū tėvams, kurie manimi rūpinosi ir parduotuvių nedarbo laiku iš paštomato pasiėmiau siuntinį, kuriame radau kojinių, tuno konservų, kondensuoto pieno ir kitos gausos, kur buvo raudonas ir juodas siuvimo siūlas su adata, kas atrodė nereikalingiausias dalykas, nes nekenčiau siūti ir daiktų netaisiau. Dar vieną nuobodulio dieną pasiėmiau tuos siūlus, turėtą siuvinėjimo lankelį ir senus marškinėlius.

„sėdau ant siuvinėjimo adatos“

Savaitę nesustodama siuvinėjau instagramo draugų įvardintus objektus (tualetinis popierius, telefoniniai pokalbiai, adidas logotipas ir t.t.) Taip, kaip mokėjau, o tiksliau nemokėjau. Siuvinėjimas mane užkabino, folkloras pasakytų mergaitė sėdo ant adatos. Interneto algoritmai primaitino mane siuvinėjimo pamokų reklamomis, prisipirkau kursų, visko, ko reikia siuvinėti ir taip leidau dienas iki gegužės. Esu iš tų laimingųjų, kurie gyvena karantino nostalgijoje.

Nenorėdama visiems atsibosti su savo siuvinėjimais, sukūriau manding puslapį ir ženklą ir nedrąsiai ėmiau rinkti užsakymus. Pirmiau prašymai, o vėliau suvokiau, kad tai daug kam įdomu. Nuolat mokiausi, visiems užsakymams sakiau taip, nors net nesuvokiau kaip reikės įgyvendinti. Iš to nežinojimo rasdavau atsakymus, o dabar jau skaičiuoju šimtus išsiuvinėtų užsakymų ir asmeninių projektų. Vieni tai vadina savęs atradimu, aš tai vadinu neišvengiamybe.

šaltiniai ir bibliografija